Pamyro traktas – ant „pasaulio stogo“

2026 m. liepos 24 d. – rugpjūčio 21 d.

Mes jau trečią kartą grįžtame į Šilko kelią!

2025-aisiais, važiuodami palei šiaurinio Pakistano sraunias upes, grožėjomės didingomis Karakorumo, Himalajų ir Hindukušo kalnų grandinėmis. Už Khunjerabo perėjos (4 693 m) kraštovaizdis pasikeitė – atsivėrė plataus slėnio lyguma, o tolumoje pasirodė snieguotos Pamyro kalnų viršūnės. Įvažiavome į Taškurganą – tadžikų autonominę apygardą vakarinėje Kinijoje. Panašus vaizdas mus sužavėjo ir 2008-aisiais, kai, įveikę Taldyko perėją, pasiekėme Sary-Tašo kaimą Kirgizijoje. „Pasaulio stogo“ kontūrai buvo nepaprastai viliojantys, tad kai kurie iš mūsų išsinuomojo automobilį, kad priartėtų prie Pamyro kalnų. Tačiau vis tiek tai tebuvo vaizdas tolumoje... Jei jis toks užburiantis – kodėl ten tiesiog nenuvykus?! Taip gimė šių metų maršruto idėja – Pamyro traktas. Ką reiškia „Pamyras“? Vachų kalbos žodis pamer reiškia derlingas aukštumų ganyklas. Iš tiesų egzistuoja septyni didieji Pamyrai (kiekvienos ganyklos plotas iki 300 km² ploto) ir keletas mažesnių, todėl angliškai šis regionas vadinamas The Pamirs – „Pamyrai“.

Pamyro traktą 1931–1934 m. nutiesė Raudonosios armijos inžinieriai. Jis buvo skirtas aprūpinti karinius dalinius, dislokuotus sunkiai pasiekiamose TSRS teritorijose, nuo Ošo (Kirgizijos Respublika) iki Chorogo (Tadžikijos Respublika) – 701 km atstumu. Šiandien tai pagrindinė M41 kelio atkarpa: Biškekas–Toktogulas–Džalal Abadas–Ošas–Chorogas. Mes pradėsime savo kelionę istoriniame trakto pradžios taške – Oše – ir kirsime tris didžiąsias Pamyro kalnų perėjas: Taldyko (3 615 m), Kyzylarto (4 280 m, ties Kirgizijos ir Tadžikijos siena) ir Ak-Baitalio (4 655 m). Po pirmos perėjos užsuksime aklimatizacijai į Lenino viršūnės bazinę stovyklą (~3 600 m). Už antrosios perėjos atsiveria Pamyro plynaukštė – sausringas raudono smiltainio kraštovaizdis žemutinėje Markansu slėnio („mirties slėnio“) dalyje. Dauguma peizažų primena mėnulio paviršių – tai buvusi senovinio vandenyno dugno vieta.

Kalnai dengia net 93 % Tadžikistano teritorijos – nuo jų nepabėgsi ☺. Tačiau mainais šis kraštas dovanoja nuostabius vaizdus, daugiau nei 300 saulėtų dienų per metus ir gausybę... vandens. Pamyro regione, 3 200–5 000 m aukštyje, tyvuliuoja net 1 450 ežerų ir teka 220 upių – tai sudaro 83 % viso Tadžikistano ežerų ploto. Nakvosime prie kai kurių iš jų (Karakul, “juodasis ežeras”, 3923 m). Padarysime lanką į istorinį Vachano koridorių ir keliaudami palei Pandžo upę pro atokius kaimelius ir terasinius laukus, galėsime stebėti Afganistano gyvenimą kitoje upės pusėje. Šiame Šilko kelio ruože išlikę per tris tūkstantmečius susiformavę įvairių civilizacijų pėdsakai: tvirtovės, petroglifai, budistinė stupa Vrang kaime ir kt.

Choroge – Kalnų Badachšano sostinėje ir istoriniame Pamyro greitkelio gale – sustosime poilsio. Aplankysime Botanikos sodą, įkurtą 2 320 m aukštyje (vieną aukščiausių pasaulyje), bei pasienio turgų Teme, prie Afganistano sienos. Toliau keliausime į Tadžikistano sostinę Dušanbę, iš kur bus lengviau sugrįžti namo. Kiekvienoje Šilko kelio atkarpoje vis dar galima stebėti prekeivių mainus, turgaus šurmulį, pavalgyti arbatinėse (chaikhana), sutikti įvairių tikėjimų žmonių ir grožėtis šimtmečius skaičiuojančiu kultūriniu paveldu.

Kviečiame prisijungti!