Kviečia žygis dviračiais BaltiCCycle

Puiki galimybė pamatyti skirtingą trijų Baltijos šalių dvasią suformuotą ne tik skirtingos istorijos, kultūros, bet ir labai skirtingos gamtos. 

Apie žygį

Žygis dviračiais pajūriu nuo Talino per Saremo, Hiumos salas, Latvijos pajūrio unikalius kaimelius, Lietuvos regionius ir nacionalinius parkus - puiki galimybė susipažinti su šių šalių gamta išlikusiu kultūros paveldu. Ne vienam iš labai civilizuotos Europos atvykusiam turistui nuostabu būna stebėti nesunaikintą senovišką kraštovaizdį, kur dirbamus laukus keičia šimtametės girios, natūralios pelkės, dunkso tūkstantmetį skaičiuojantys iš pagonybės laikų išlikę piliakalniai, milžiniški ažuolai .

Išlikę gana dideli natūralios gamtos plotai visose Baltijos šalyse yra puikus prieglobstis daug kur Europoje stipriai nykstantiems stambiems paukščiams- baltiesiems ir juodiesiems gandrams, gervėms, ereliams.

Tačiau BaltiCCycle - tai ir puiki galimybė susipažinti ir su estais lietuviai latviais bei rusais dalyvausiančiais šiame žygyje.

Estija

Kam teko lankytis Saremo ar Hiumos salose – visi pabrėžia paslaptingą šių vietų ramybę, šiaurietiškos gamtos santūrų grožį. Be abejo žmonės. Jie čia tikrai draugiški ir malonūs, mielai ir šiltai bendrauja – jokio šalto formalumo. Nesenai iš ten grįžo mano draugas keliavęs po šias salas autostopu – parsivežė tik pačius geriausius įspūdžius, vietiniai gyventojai visada maloniai padėjo surasti nakvynės vietas, parodydavo įdomias vietas, paaiškindavo kur pamatyti retos rūšies paukštį ar jūros žvėrį – ruonį, gan įprastą gyvūną šiose vietose. Akmenuotas Estijos pakrančių peizažas labiau primena Suomijos ar Švedijos kraštovaizdį bylodamas ir apie giminingą šių šiaurės šalių dvasią. Tankūs miškai su gausiais kadagynais tarsi kviečia įžengti į šias gamtos šventoves ir …. Ir susitikti su šiaurės šalių kultūrai būdingomis miško dvasiomis, troliais.

Įdomu:

Važiuojant dviračiu būna išvysti ir dirbamose laukuose besiganančias gerves, atskridusias pasimaitinti iš natūralių aukštapelkių, kurių ypač gausu šiaurietiškoje Estijoje, išvysti gausybę baltųjų gandrų, rečiau juodųjų, naktį išgirti staugiančius vilkus, ūbaujančias pelėdas bei apuokus.

Latvija

Keliaujant į pietus šiaurietiškam peizažui būdingi akmenynai išnyksta, pajūris tampa smėlėtas pradedi pamiršti, kad esi šiaurėje – puikūs smėlėti paplūdimiai , senoviški žvejų kaimeliai visame Latvijos pajūryje dar alsuoja praėjusių amžių dvasia, rodos jų dar nepalietė pilnas stresų modernaus gyvenimo tempas. Čia prasideda gintaro takas, taip vadina latviai savo pajūrį. Nepatingėjęs kiekvienas čia jau gali surasti savo svajonių gintaro gabalėlį. Užsuksime į pajūrio kaimelį Papę, kur išliko senoviškų sodybų, įsteigtas muziejus apie senovės vietos gyventojų kuršių buitį. Nesenai čia buvo rastas neblogai išlikęs dar amžiaus pradžioje gamintas luotas. Visas pajūris tarp Jurmalciemio ir Papes ypatingai tylus ir ramus. Čia retai sutiksi žmogų – tik tu , jūra, saulė, vėjas ir paukščiai. Ties Kuldiga aplankysite  tikrą Latvijos įžimybę – daugiau negu šimto metrų ilgio urvus po žeme. Skaidrus baltas smėlis, mėlynasis- raudonasis molis apšviestas žvakių ir neįsivaizduojama tyla.

Latvija kaip ir Lietuva – baltų kraštai, kur pagonybės laikais ažuolai buvo garbinami kaip šventi medžiai, todėl nenuostabu kad jų čia pamatysite nemažai, vienas jų ypač didingas – Kaives ažuolo kamieno apimtis daugiau negu 10m.

Įdomu

Vakare sustojus pailsėti galėsite užmesti ir meškeres tiesiai nuo kranto, čia neblogai kimba plekšnės, žiobriai, pagaunama ungurių.

Lietuva

Šis gintaro kelias jus nuves į Lietuvą, kur baigsis žygio maršrutas ir visi dalyviai galės dalyvauti dideliame ir svarbiame šioje šalyje jūros šventėje, dviratininkų “parade” koncertuose, klausytis džiazo, varpų muzikos. Gyvensime Pajūrio regioniniame parke gražioje vietoje ant jūros kranto – kempinge. Šalia tiesiai ant jūros kranto yra aukštas 24m. kalnas, ant kurio vietos žmonės mėgsta pasitikti saulėlydį ir gerti arbatą.

Įdomu;

Pajūrio parke vietiniai gintaro apdirbimo meistrais iki pat šio senovišku metodu renka gintarus, su specialiu samteliu įbrenda į jūrą audros metu ir laukia, kol bangos atritins Baltijos brangakmenį – gintaro gabalą. Anot legendų – tai jūros deivės Jūratės pilies nuolauža.

Paplūdimyje susikursime didelį laužą, kur tęsime malonią pažintį su žygio dalyviais, dalinsimės įspūdžiais. Mieste vyks tuo metu didelis festivalis – jūros šventė, kur bus galima aplankyti gausybę koncertų, džiaz, rock, techno klubų. Norintys gali atvykti tiesiai į Klaipėdą ir per Kuršių nerijos nacionalinį parką keliauti į rytprūsius (Kaliningrado sritį) ir aplankius senovės kryžiuočių pilis bei turtingą paukščiais Nemuno deltą grįžti atgal į jūros šventę. Yra parengta ir alternatyvių maršrutų, visą informaciją rasite internete žemiau nurodytais adresais.

Kas pasirinks žygio pradžią Klaipėdoje galės važiuoti ypatingai egzotišku maršrutu – per Lietuvos stebuklą UNESCO saugomą Kuršių nerijos nacionalinį parką į Kaliningrado sritį. Ir per Rusiją (Rytprūsius) grįžti atgal aplankant paukščių rojumi vadinamą Nemuno deltos regioninį parką.

Galima pasirinkti taip pat alternatyvų maršrutą ir iš Latvijos vykti ne pajūriu į būtingę, Palangą, o pro Joniškį . Vykstantys šiuo maršrutu Lietuvoje aplankys visą eilę regioninių ir nacionalinių parkų, kur išlikusi ypač nepaliesta gamta – tyri ežerai, upės, girios.

Kada?

Kviečiame dalyvauti tarptautiniame žygyje dviračiais “per Estiją, Latviją, Lietuvą ir Kaliningrado sritį į Jūros šventę Klaipėdoje. Žygio startas bus keliose skirtingose vietose skirtingu laiku: Taline - liepos 14 d. (šeštadienį), Vilniuje - liepos 20 d. (penktadienį), Rygoje ir Klaipėdoje - liepos 21 (šeštadienį); o finišas - Klaipėdoje per Jūros šventę, liepos 27 d.

Liepos27 - 29d Pajūrio regioniniame parke bus dviratininkų stovykla, vyks Jūros šventei skirti renginiai, dviratininkų eitynės miesto gatvėmis, specialus techno vakaras dviratininkams, lenktynės iki Palangos ir kitos atrakcijos.

Žygio metu susitiksime su įdomiais žmonėmis, dalyvausime akcijose ir talkininkausime, muzikuosime, dainuosime ir šoksime prie laužo ir t.t. stengsimės aplankyti visus įdomiausius gamtos kampelius, organizatoriai sudės visą informaciją apie vertus aplankyti objektus žygio metu.

Žygio organizatoriai pasirūpins:

 Bus parengti ir numatyti įdomiausi ir saugiausi žygio maršrutai pasirūpinta stovyklavietėmis prie ežerų ir upių, surinkta visa reikalinga žygiui informacija apie nakvynę maitinimąsį ir dviračių remonto punktus. Numatoma  kultūrine ir ekologinio švietimo programa, bus pasirūpinta ir labai sunkių nešulių, geriamo vandens transportavimu, kuru primusams, medicinine pagalba.

Registracija ir informacija

vyksta internete, adresu www.dviratis.lt

Dėl papildomos informacijos kreiptis į Lietuvos dviratininkų bendriją, Dviračių informacijos centrą (dvirINFO):

Tel. (26) 310870, mob.tel. (285) 77195, 56009, el. paštas: zvejone@klaipeda.omnitel.net mob.tel.(299) 56009

Lietuvos Dviratininkų bendrija