Kviečia žygis dviračiais BaltiCCycle

Puiki galimybė keliaujant dviračiais pajusti skirtingą trijų Baltijos šalių dvasią, suformuotą ne tik skirtingos istorijos, kultūros, bet ir labai skirtingos gamtos. Ir visada būsi šalia jūros!

Ar verta žygį pradėti Taline?

Keliausime per Saremo ir Hiumos salas, į kurias nusikelsime keltu. Visi, kas čia buvo, pabrėžia paslaptingą šių vietų ramybę, šiaurietiškos gamtos santūrų grožį. Akmenuotas Estijos pakrančių peizažas labiau primena Suomijos ar Švedijos kraštovaizdį, bylodamas ir apie giminingą šių šiaurės šalių dvasią. Tankūs miškai su gausiais kadagynais tarsi kviečia įžengti į šias gamtos šventoves ir …. ir susitikti su šiaurės šalių kultūrai būdingomis miško dvasiomis, troliais…

Saaremaa sala - viena didžiausių Baltijos jūroje – apie 2700 kv. km. Šios salos pakrantė išraižyta daugybės įlankėlių ir pusiasalių. Akmeningą pakrantę keičia vaizdingi smėlio paplūdimiai. Charakteringas Saaremo salos peizažas – kadagių giraitės, supančios archaiškus kaimelius, aptvertus akmeninėmis tvoromis, vėjo malūnai.

Hjuma – šventa žemė, šventa sala, iškilusi jūroje daugiau negu prieš 10 000 m, skelbia estų leidiniai. Pirmą kartą šaltiniuose paminėta 1228 m inula deserta pavadinimu. Iš archeologinių kasinėjimų žinoma, kad IV a. pr. Kr. čia gyveno žmonės, vadinti Dagaithi, Dageida, Dago vardais, kas švediškai reiškia Dienos sala. Dabar šios salos simboliu jau tapo Kopu švyturys Kardloje – seniausias Baltijos šalyse ir vienas iš trijų seniausių veikiančių švyturių pasaulyje – pastatytas XVI a. Hansos miestų sąjungos reikalavimu, kad sumažėtų laivų sudužimų šiose vietose.

Latvijos įžymybės

Keliaujant į pietus šiaurietiškam peizažui būdingi akmenynai išnyksta, pajūris tampa smėlėtas, ir pradedi pamiršti, kad esi šiaurėje – puikūs smėlėti paplūdimiai, senoviški žvejų kaimeliai. Visame Latvijos pajūryje dar alsuoja praėjusių amžių dvasia, rodos, jų dar nepalietė pilnas stresų modernaus gyvenimo tempas. Čia prasideda gintaro takas - taip latviai vadina savo pajūrį… Visas pajūris tarp Jurmalciemio ir Papes ypatingai tylus ir ramus. Čia retai sutiksi žmogų – esi tik tu, jūra, saulė, vėjas ir paukščiai.

Ties Kuldiga aplankysite tikrą Latvijos įžymybę – daugiau negu šimto metrų ilgio urvus po žeme. Skaidrus baltas smėlis, mėlynasis - raudonasis molis, apšviestas žvakių ir …. ir neįsivaizduojama tyla. Tai - buvusios kasyklos.

Kuldiga - ir šiaip įdomus miestas. Daugiau nei prieš 1000 metų Kuldiga buvo senovės kuršių prekybos ir kultūros centras. Manoma, kad ji įkurta 1242 m. – vokiečių riteriai čia pastatė pilį.

Ypač unikalus miestelio centras – XVII-XVIII a. architektūrinis ansamblis, pastatytas ant Alekšupites upės įlankų. Jis dar vadinamas Latvijos Venecija.

Taip pat įdomus krioklys Ventos upėje - mat jis, kad ir neaukštas, yra plačiausias rytų Europoje geologinis darinys.

Priartėję prie Lietuvos sienos, užsuksime į pajūrio kaimelį Papę, kur išliko senoviškų sodybų, įsteigtas senovės vietos gyventojų kuršių buities muziejus. Neseniai čia buvo rastas neblogai išsilaikęs, dar amžiaus pradžioje gamintas luotas. Daug kam įdomu bus pamatyti aptvare pusiau laisvės sąlygomis laikomą senovišką laukinių Europos arklių veislę. Jų čia šėlsta po pajūrio pievas visas tabūnas, kai kurie iš turistų kaulija skanėstų. 

O kas Lietuvėlėje?

Šis gintaro kelias jus nuves į Lietuvą, kur baigsis žygio maršrutas, ir visi dalyviai galės dalyvauti didelėje ir svarbioje šioje šalyje jūros šventėje, dviratininkų “parade”, koncertuose, klausytis džiazo, varpų muzikos. Gyvensime Pajūrio regioniniame parke, gražioje vietoje ant jūros kranto – kempinge. Šalia, tiesiai ant jūros kranto, yra aukštas 24 m kalnas, ant kurio vietos žmonės mėgsta pasitikti saulėlydį ir gerti arbatą. Paplūdimyje susikursime didelį laužą, kur tęsime malonią pažintį su žygio dalyviais, dalinsimės įspūdžiais. Mieste tuo metu vyks didelis festivalis – Jūros šventė, kur bus galima aplankyti gausybę koncertų, klubų.

Galima rinktis iš daugelio maršrutų

Kas pasirinks žygio pradžią Klaipėdoje, galės važiuoti ypatingai egzotišku maršrutu – per Lietuvos stebuklą - UNESCO saugomą Kuršių nerijos nacionalinį parką į Kaliningrado sritį ir per Rusiją (Rytprūsius) grįžti atgal, aplankant paukščių rojumi vadinamą Nemuno deltos regioninį parką.

Važiuojantys iš Latvijos gali pasirinkti taip pat alternatyvų maršrutą ir vykti ne pajūriu, o pro Joniškį. Vykstantys šiuo maršrutu Lietuvoje aplankys visą eilę parkų – Kurtuvėnų regioninį, Žemaitijos nacionalinį parką, kur išlikusi ypač tyra gamta – skaidrūs ežerai, upės, girios. Taip pat vertas dėmesio maršrutas - “Vilnius - Klaipėda”, kuris driekiasi ypač vaizdinga ir turtinga praeities paminklais Nemuno pakrante. Klaipėdiečiams ypač patrauklus turėtų pasirodyti maršrutas per Kuršių neriją, Kaliningrado sritį ir atgal į Lietuvą per Tilžę. Tai ir proga aplankyti Nemuno deltos regioninį parką – paukščių ir žvejų rojų. 

Tad pasirinkit vieną iš maršrutų, pasistudijuokite surinktą informaciją internete www.dviratis.lt , užsiregistruok, ir - į žygį.

 

Susitiksime Jūros šventėje Klaipėdoje.

 

Registracija vyksta Dviračių informacijos centre “dvirINFO” (Taikos pr. 42-3, Klaipėda), paštu arba internete, adresu www.dviratis.lt

Dėl papildomos informacijos kreiptis į Lietuvos dviratininkų bendriją:

Tel. (26) 380714,  mob.tel.(299) 56009, (285) 77195

el. paštas: balticcycle@dviratis.lt