Naujienos LDB Straipsniai Maršrutai/trasos Žygiai Kelionių įspūdžiai Pajūrio dviračių trasa

Kviečiame jus Vasaros nuotykiui (2001)
Erlandas Paplauskis ir Saulius Ružinskas

Pagirdykim savo žirgelius Baltijos jūroj!
Vytautas Mažasis

Tarptautinį “BaltiCCycle” žygį dviračiais būtų galima pavadinti ir kitaip – “dviračiais į Jūros šventę”, nes būtent čia liepos 27 d. šio žygio pabaigoje susitiks visi dalyviai.

Kas tas BaltiCCycle?

“BaltiCCycle” buvo sugalvotas ne tik ekologiniais, bet ir turistiniais - ekonominiais sumetimais. Vakaruose, kaimyninėse šalyse, ypač išpopuliarėjus dviračių transportui, juo siekiama sudominti vakarų dviračių turizmo entuziastus, parodyti tokio keliavimo galimybę, populiarinti Baltijos šalis; taip pat padėti ir Baltijos šalių gyventojams patiems atrasti šią transporto priemonę.

 Žygis per Estiją, Latviją, Lietuvą ir Kaliningrado sritį planuojamas vaizdingiausiais šių šalių kampeliais, įtraukiant į maršrutus kuo daugiau vertingų savo gamta ir kultūros paveldu objektų. Šis žygis suplanuotas taip, kad būtų įdomus ne tik pažintine prasme, bet kartu būtų ir tarsi mažas nuotykis – kelionė “dviračiais į Jūros šventę”.

Ar verta žygį pradėti Taline?

Keliausime per Saremo ir Hiumos salas, į kurias nusikelsime keltu. Visi, kas čia buvo, pabrėžia paslaptingą šių vietų ramybę, šiaurietiškos gamtos santūrų grožį. Ir, be abejo, žmones. Jie čia tikrai draugiški ir malonūs, mielai ir šiltai bendrauja – jokio šalto formalumo. Neseniai iš ten grįžo mano draugas, keliavęs po šias salas autostopu – parsivežė tik pačius geriausius įspūdžius. Vietiniai gyventojai visada maloniai padėdavo surasti nakvynės vietas, parodydavo įdomias vietas, paaiškindavo, kur pamatyti retos rūšies paukštį ar jūros žvėrį – ruonį, įprastą gyvūną šiose vietose. Akmenuotas Estijos pakrančių peizažas labiau primena Suomijos ar Švedijos kraštovaizdį, bylodamas ir apie giminingą šių šiaurės šalių dvasią. Tankūs miškai su gausiais kadagynais tarsi kviečia įžengti į šias gamtos šventoves ir …. ir susitikti su šiaurės šalių kultūrai būdingomis miško dvasiomis, troliais…

Latvijos gamta

Keliaujant į pietus šiaurietiškam peizažui būdingi akmenynai išnyksta, pajūris tampa smėlėtas, ir pradedi pamiršti, kad esi šiaurėje – puikūs smėlėti paplūdimiai, senoviški žvejų kaimeliai visame Latvijos pajūryje dar alsuoja praėjusių amžių dvasia, rodos, jų dar nepalietė pilnas stresų modernaus gyvenimo tempas. Čia prasideda gintaro takas - taip vadina latviai savo pajūrį. Nepatingėjęs kiekvienas čia gali surasti savo svajonių gintaro gabalėlį. Užsuksime į pajūrio kaimelį Papę, kur yra išlikusios senoviškos sodybos, įsteigtas senovės vietos gyventojų kuršių buities muziejus. Neseniai čia buvo rastas neblogai išsilaikęs dar amžiaus pradžioje gamintas luotas. Visas pajūris tarp Jurmalciemio ir Papes ypatingai tylus ir ramus. Čia retai sutiksi žmogų – tik tu , jūra, saulė, vėjas ir paukščiai. Ties Kuldiga aplankysite tikrą Latvijos įžymybę – daugiau negu šimto metrų ilgio urvus po žeme. Skaidrus baltas smėlis, mėlynasis - raudonasis molis apšviestas žvakių ir …. ir neįsivaizduojama tyla.

Lietuvos gamta

Šis gintaro kelias jus nuves į Lietuvą, kur baigsis žygio maršrutas, ir visi dalyviai galės dalyvauti didelėje ir svarbioje šioje šalyje Jūros šventėje, dviratininkų “parade”, koncertuose, klausytis džiazo, varpų muzikos. Gyvensime Pajūrio regioniniame parke, gražioje vietoje ant jūros kranto – kempinge. Šalia, ant jūros kranto, yra aukštas 24 m kalnas, ant kurio vietos žmonės mėgsta pasitikti saulėlydį ir gerti arbatą. Paplūdimyje susikursime didelį laužą, kur tęsime malonią pažintį su žygio dalyviais, dalinsimės įspūdžiais. Mieste tuo metu vyks didelis festivalis – Jūros šventė, kur bus galima aplankyti gausybę koncertų, klubų.

Kas pasirinks žygio pradžią Klaipėdoje, galės važiuoti ypatingai egzotišku maršrutu – per Lietuvos stebuklą - UNESCO saugomą Kuršių nerijos nacionalinį parką į Kaliningrado sritį ir per Rusiją (Rytprūsius) grįžti atgal, aplankant paukščių rojumi vadinamą Nemuno deltos regioninį parką.

Važiuojantys iš Latvijos gali pasirinkti taip pat alternatyvų maršrutą ir vykti ne pajūriu, o pro Joniškį. Vykstantys šiuo maršrutu Lietuvoje aplankys visą eilę parkų – Kurtuvėnų regioninį, Žemaitijos nacionalinį parką, kuris pasižymi ypatinga nepaliesta gamta – tyrais ežerais, upėmis, giriomis.

Dviratis juk nėra tik transporto priemonė

Vokiečių psichologo Michelio Degeno nuomone, dviratis - ne šiaip priemonė nuvykti iš taško A į tašką B, tai - ir nesąmoningas noras nors trumpam ištrūkti iš suaugusiųjų pasaulio ir sugrįžti į vaikystę – prie “nuoširdaus paprastumo”.
Dviratininkai ekscentriškesni, bet kartu ir humaniškesni, nei mašinų mėgėjai, įsitikinęs psichologas.
“Veidas” 2000/07/27

Lietuvoje mylinčių tokio tipo transporto priemonę žmonių tikrai nemažai, tačiau jie savo biotransportą prisimena tik tada, kai juos kažkas suorganizuoja, ką būtent ir daro tarptautinio žygio “Balticcycle” organizatoriai. Dviračių entuziastai nusprendė išjudinti visus, prijaučiančius tokiam keliavimo būdui, ir sukviesti tokiu būdu juos į Jūros šventę. Maža to! Galima žygį pradėti ne tik Lietuvoje, o netgi Taline, - norintiems ten nuvykti bus suorganizuotas transportas. Saremo salos, kelionė gana natūraliu ir neperkrautu poilsiautojais Latvijos pajūriu ir pabaiga Jūros šventėje Klaipėdoje – tai tikras vasaros nuotykis ir nauji įspūdžiai kiekvienam!

Puiki gamta, jūra, įspūdinga Jūros šventė, koncertai, alus, … - na, ko dar?!

Visuomenė ignoruoja dviratininkų teises

“O man niekas neduoda 50 metų. Dėl to, kad važinėju dviračiu”
Sigitas Račkys, aktorius

Ką daryti, jeigu nemėgsti grūsties? Pirk automobilį, pasakys kiekvienas, tačiau kodėl aš turiu jį pirkti ir išleisti nemažus pinigus, jeigu aš galiu važiuoti dviračiu? Kodėl aš turiu išlaidauti kurui, jeigu šiltuoju metų laiku yra daug maloniau ir naudingiau važinėti po miestą biotransportu. Dviratininkai juk nеprievartauja automobilininkų pirkti dviračius! Jeigu kažkas valdo padidinto pavojingumo transporto priemonę – jis atsako už mano sveikatą ir turi mokėti už dviračių kelius – kelių fondo lėšos turi būti naudojamos ir dviračių takams tiesti. Kita vertus, norint turėti pajamų iš turizmo, turi būti išnaudojamos visos galimybės, kuriama turizmo galimybių įvairovė šalyje, taip pat vystomas ir dviračių turizmas.

“Mes nugalėsime. Kasdien mūsų vis daugiau.”
Sigitas Račkys, Mažojo teatro aktorius

Dabar dviračių takų tinklas yra atsidūręs užburtame rate. Valdžia sako – dviratininkų nėra, tai kam takai? O dviratininkų nėra todėl, kad nėra takų ir nesaugu. Tad sulaužykime tą užburtą ratą - pasirodykime susibūrę į darnią kompaniją ir tarkime: “Mes esame, ir mes norime važinėti ekonomiškiausiu ir ekologiškiausiu transportu pasaulyje, nes turime tam teisę!

Tikimasi atkreipti valdžios dėmesį

“Lietuvos miestams iki moderniųjų europietiškų miestų trūksta tik vieno – dviračių”.
A.Kubilius

Lietuvoje, kaip dar neseniai ir kitose Europos šalyse, valdžia pro pirštus žiūri į šią turizmo rūšį ir nesupranta, kad tai - puiki investicija į šalies ekonomiką. Atvykusieji automobiliais palieka ne tik nemažai šiukšlių, užteršia orą, bet dažnai išleidžia ir labai mažai pinigų, mat vasarojimui atsiveža namelius, dažnai ir nemažai maisto su savimi – o vietos gyventojams dažniausiai lieka tik triukšmas ir užterštas oras nuo jų plieninių žirgų. Dviratininkų bendrija sumanė padaryti didelį tarptautinį žygį, kuriame dalyvautų kuo daugiau žmonių – taip informacinės kampanijos dėka nemažai vakariečių būtų supažindinti su mūsų krašto vertybėmis, būtų populiarinamos Baltijos šalys, valdžiai aiškiai būtų parodyta šios turizmo rūšies potencija, įrodyta dviračių takų įrengimo būtinybė.

Ar dviratininkai gali būti naudingi šalies ekonomikai?

Mitas:

Neverta kurti dviračių kelių tinklo, nes tai neatsipirks, ir apskritai tai tik nenaudinga prabanga, nes dviratininkai nepalieka šalyje tiek pinigų, kiek automobilininkai.

Tikrovė:

Danijoje vykdytais tyrimais buvo nustatyta, kad dviratininkai yra labai svarbūs bendrai šalies turizmo ekonomikai, jie palieka ne mažiau, o dažnai net daugiau pinigų lankomuose regionuose, suaktyvina jų ekonominį vystymąsi, sukuria darbo vietas vietos žmonėms. Dviratininkai paprastai vežasi daug mažiau maisto produktų ir kitų daiktų su savimi, daugiau naudojasi vietos serviso tinklu. Nakvynė, maitinimas, dviračių remonto dirbtuvės – puiki galimybė vietos gyventojams gauti papildomų pajamų.

Dviračių ir automobilių lenktynės mieste - kas laimės ?

Mitas: Automobilis padeda sutaupyti daug brangaus laiko.

Tikrovė: Niekas nesiginčija, kad dideliais atstumais taip ir yra, tuo tarpu eksperimentas parodė, kad mieste yra toli gražu ne taip.

Pernai dienraštis “Lietuvos Rytas” Vilniuje atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo kompaktiškas automobilis “Reno Scenic”, visureigis “Nissan Terano”, motoroleris ‘Suzuki”, turistinis dviratis, riedučiai bei maršrutinis mikroautobusas. Buvo įveikinėjama 15 km trąsa nuo vieno Vilniaus pakraščio iki kito, nepažeidžiant eismo taisyklių. Finišą Santariškėse pirmas pasiekė motorolerio vairuotojas – 18 min. 30 s., po 6 min. atvažiavo dviratininkas; abu automobiliai važiavo apie 37 min, o mikroautobusas - 40 minučių. Riedutininkas atvažiavo po 49 min.

“Pagrindinės didžiųjų miestų gatvės –ištisas podiumas. Lietuviai daro viską dėl kitų akių – kad visi žiūrėtų ir stebėtųsi, o ne kad pačiam būtų patogu”
S.Račkys

Taigi, kodėl Lietuvos miestams trūksta dviračių? Eksperimentas aiškiai rodo, kad argumentas “skubu ir važiuoju” automobiliui netinka, atvirkščiai – “Aš taip myliu automobilius, kad man negaila net sugaišto su jais laiko”. Na, suprantu, - žiema, lietūs, - čia kitas reikalas, bet kodėl žmonės net vasarą linkę tūnoti kamščiuose vietoj smagaus pajudėjimo - gili paslaptis. Galima sakyti, kad nėra takų, šio bei ano, bet jų ir negali būti, kol žmonės patys to neišsireikalaus.

Tarkime, jums įdomus šis nuotykis – kelionė į Jūros šventę dviračiu per įdomias vietoves, tačiau jei kažkas trukdo apsispręsti, pabandysime toliau apžvelgti dažniausiai kylančius klausimus. Baisu nukristi?

Ridenantis nukritus nuo dviračio jums labiau praverstų kuo labiau prigludus prie asfalto, ne bandant atsikelti. Taip sumažinsite smūgio sutelktą jėgą.

Iš patyrusio dviratininko patarimų Juokas juokais, tačiau nukristi dviratininkams tenka, ypač važiuojant mieste. Dažniausiai čia kalti būna automobilininkai, pamiršdami, kad dviratis – tokia pat normali transporto priemonė, ir jam reikia duoti kelią, jeigu esi šalutiniame kelyje. Tačiau būna, kad griūva ir visa grupė dviratininkų, t.y., griuvus vienam, įvyksta bendra griūtis. Tai jokiu būdu neturėtų jūsų išgąsdinti, nes žygis vyks organizuotai, nemažai jame dalyvaujančių dviratininkų važiuos ne pirmą kartą, važiuosime tik šviesiu paros metu. Taip pat rekomenduojama paženklinti dviračius vėliavėlėmis. Organizatoriai imsis visų saugumo priemonių, visuomenė bus informuota apie vykstantį žygį.

Išmintis ir atsargumas saugo geriau negu šalmas

Tiesą sakant, yra vienas esminis patarimas. Kai jau suvokiate, kad griuvimas neišvengiamas – nesilaikykit mėšlungiškai įsikibę savo “žirgelio”, tuomet bus mažiau mėlynių, be to, patariame naudoti apsaugas, dedamas ant alkūnių ir kelių. Dėl šalmų naudojimo – padėti jis padeda, bet taip pat ir kenkia. Mat su šalmu dviratininkai jaučiasi saugesni, daugiau rizikuoja ir…papuola į tokias situacijas, kur šalmas nebegali padėti. Geriausia saugumo priemonė – atsargumas bei saugaus eismo taisyklių reikalavimus atitinkantys dviračiai. Kaip žinote, atsargumas dar niekada niekam nepakenkė!

Nepasitiki ?

Kiekvieną dieną numinsime po 50-80 km (iš viso - apie 700 km)

Numinti po 50 km per dieną galėtų kiekvienas. Be abejo, kai kur bus prastesni keliukai. Sustosite pavalgyti, pailsėti, pasižiūrėti kultūros ar gamtos įdomybių….Atostogos, ir niekas neverčia skubėti. Žygis turi būti malonus. Labiau nepasitikintiems norisi priminti, kad dažnas tokių žygių dalyvis yra net neįgalus dviratininkas Egidijus Leščiauskas, sergantis cerebraliniu paralyžiumi ir epilepsija nuo gimimo. Jis dalyvavo ir 1998 metų tūkstantmečio taikos žygyje, ir nuo Klaipėdos per dieną numindamas po 60 km,. pasiekė Vilnių. Jis sako, kad nebuvo sunku, nes nuolat sustodavo pailsėti.

Žygio metu susitiksime su įdomiais žmonėmis, dalyvausime akcijose ir talkininkausime, muzikuosime, dainuosime ir šoksime prie laužo ir t.t. Stengsimės aplankyti visus įdomiausius gamtos kampelius, organizatoriai surinks visą informaciją apie vertus aplankyti objektus žygio metu.

Žygio organizatoriai pasirūpins:

 Bus parengti ir numatyti įdomiausi ir saugiausi žygio maršrutai, pasirūpinta stovyklavietėmis prie ežerų ir upių, surinkta visa reikalinga žygiui informacija apie nakvynę ir maitinimąsi. Numatoma kultūrinė ir ekologinio švietimo programa, (neišsigąskite, niekas nieko nešvitins, tik susitiksite su įdomiais gamtininkais).

Norite pasiimti gitarą?

Pirmyn - bus pasirūpinta ir labai sunkių nešulių, geriamo vandens transportavimu. Bijote, kad suges dviratis?

Padėsime surasti remonto dirbtuvę. Jos bus pažymėtos žygio informaciniame leidinyje.

Nori žygį pradėti iš kito miesto?

Norintys žygį pradėti Vilniuje kauniečiai gaus nuolaidas važiuojant su dviračiais iš Kauno į Vilnių - liepos 20 d. 7.31 val.

Klaipėdiečiai galės vykti į Taliną autobusu su priekaba dviračiams. Į Klaipėdą - iš Vilniaus (kreiptis į organizatorius iš anksto dėl vietų rezervavimo).

Dalyvaudamas šiame žygyje, asmeniškai prisidėsi ne tik prie įvažiuojamojo dviračių turizmo populiarinimo Lietuvoje, tačiau tai bus dar vienas didelis žingsnis į normalaus dviračių kelių tinklo sukūrimą.

Registracija ir informacija vyksta internete, adresu www.dviratis.lt

Dėl papildomos informacijos kreiptis į Lietuvos dviratininkų bendriją / Dviračių informacijos centrą (dvirINFO):

Tel. (26) 310870, mob. tel. (285) 77195, 56009, el. paštas: zvejone@klaipeda.omnitel.net mob.tel.(299) 56009

Lietuvos Dviratininkų bendrija






Draugai:
catdays.net