Naujienos LDB Straipsniai Maršrutai/trasos Žygiai Kelionių įspūdžiai Pajūrio dviračių trasa

Puikus jūsų vasaros nuotykis! (2001)
Erlandas Paplauskis ir Saulius Ružinskas

 “O man niekas neduoda 50 metų. Dėl to, kad važinėju dviračiu”
Sigitas Račkys, aktorius

Jus kviečia puikūs Nemuno slėniai, Kuršių nerija, Saremo ir Hjumos salos Estijoje, natūralus ir neurbanizuotas Latvijos pajūris su mažais žvejų kaimeliais ir Jūros šventė Klaipėdoje. Be abejo, romantiški vakarai prie laužo, puiki kompanija iš įvairių šalių!

Kviečiame dalyvauti tarptautiniame žygyje “BaltiCCycle“ dviračiais per Estiją, Latviją, Lietuvą į Jūros šventę Klaipėdoje. Nenorintys trenktis į Taliną ar Rygą gali vykti iš savo miestų į Klaipėdą, tai taip pat įdomu. Klaipėdiečiai ir visi kiti kviečiami važiuoti ypatingai patraukliu maršrutu – per Kuršių neriją į Rytprūsius (Kaliningrado sritį) ir atgal į Klaipėdą per Tilžę (Sovietską).

BaltiCCycle – kas tai?

Tarptautinį “BaltiCCycle” žygį būtų galima pavadinti ir kitaip – “dviračiais į Jūros šventę”, nes būtent čia žygio pabaigoje susitiks visi dalyviai. Daug kas nesitiki, kad gali įdomiai pakeliauti dviračiu, kai kurie nepasitiki savo jėgomis, kiti nemato prasmės važiuoti dviračiu, kai galima automobiliu. Žemiau pasistengsime atsakyti į visus galinčius iškilti klausimus.

“BaltiCCycle” žygio maršrutai praeis per vaizdingiausius ir turtingiausius savo gamta ir kultūros paveldo objektais Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Kaliningrado srities kampelius. Šis žygis suplanuotas taip, kad būtų įdomus ne tik pažintine prasme, bet kartu būtų tarsi mažas nuotykis – kelionė “dviračiais į Jūros šventę”. Galima pasirinkti vieną iš septynių maršrutų. Visą informaciją gausite žemiau nurodytais adresais.

Mes esame!

Vokiečių psichologo Michelio Degeno nuomone, dviratis - ne šiaip priemonė nuvykti iš taško A į tašką B, tai - ir nesąmoningas noras nors trumpam ištrūkti iš suaugusiųjų pasaulio ir sugrįžti į vaikystę – prie “nuoširdaus paprastumo”.
“Veidas”, 2000/07/27

Tačiau problema ta, kad norintys važinėti šia transporto priemone patiria aibę sunkumų. Labai mažai specialiai tam įrengtų takų. Dviračių takų tinklas yra atsidūręs užburtame rate. Valdžia sako – dviratininkų nėra, tai kam takai? O dviratininkų nėra todėl, kad nėra takų ir nesaugu važinėti. Tad sulaužykime tą užburtą ratą - pasirodykime susibūrę į darnią kompaniją ir tarkime: “Mes esame, ir mes norime važinėti ekonomiškiausiu ir ekologiškiausiu transportu pasaulyje, nes turime tam teisę!”

Dviračių turizmas naudingas ir šalies ekonomikai

Lietuvoje, kaip dar neseniai ir kitose Europos šalyse, valdžia pro pirštus žiūri į šią turizmo rūšį ir nelabai supranta, kad tai puiki investicija į šalies ekonomiką. Atvykusieji automobiliais palieka ne tik nemažai šiukšlių, užteršia orą, bet dažnai išleidžia ir labai mažai pinigų, mat atsiveža vasarojimui namelius, dažniausiai ir nemažai maisto su savimi – o vietos gyventojams lieka tik triukšmas ir užterštas oras nuo jų skardinių žirgų.

Dviratininkų bendrija sumanė suorganizuoti didelį tarptautinį žygį, kuriame dalyvautų kuo daugiau žmonių – taip informacinės kampanijos dėka nemažai vakariečių susipažintų su mūsų krašto vertybėmis, būtų populiarinamos Baltijos šalys, valdžiai aiškiai būtų parodyta šios turizmo rūšies potencija, įrodyta dviračių takų įrengimo būtinybė. Tai juk ir pajamos vietiniams gyventojams!

Dviračių takas į pajūrį panemuniais?

Dalyvaudamas šiame žygyje, asmeniškai prisidėsi ne tik prie dviračių turizmo populiarinimo Lietuvoje, tačiau tai bus dar vienas didelis žingsnis į normalaus dviračių kelių tinklo sukūrimą. Akivaizdu, kad mieste ši transporto priemonė taupo ne tik pinigus, bet ir laiką. Daugeliui jau atsibodo kiurksoti kamščiuose. O kam nesinorėtų kartais per atostogas iš kito Lietuvos galo atminti saugiu keliu panemuniais ar kitomis vaizdingomis apylinkėmis į pajūrį? Tai puikus poilsis ir pažintine prasme. Važiuodamas dviračiu, patiri kur kas daugiau įspūdžių, esi arčiau gamtos, viską ne tik regi, bet ir girdi. Nemuno pakrantės nuo seno garsėja savo vaizdingumu, išlikusiais dvarais, parkais, pilimis, piliakalniais.

“BaltiCCycle” žygio metu nakvosime prie ežero Trakų nacionaliniame parke, prie marių Kauno marių regioniniame parke, prie Nemuno netoli nuostabios XVI a. gotikinės Zapyškio bažnytėlės, gražiame miškelyje šalia Panemunių RP informacinio centro, ant Rambyno kalno (Rambyno RP) Nemuno deltos RP ir prie jūros, Pajūrio RP.

Kelionė sudomino? Tačiau, jei kažkas vis dar trukdo apsispręsti, pabandysime apžvelgti dažniausiai kylančius klausimus.   Nepasitiki savo jėgomis?

Kiekvieną dieną numinsime po 50-80 km. (vidutinis turistaujančio dviratininko greitis – 20km/val).

Dažnas, išgirdęs apie keliones dviračiais, susimuisto, - norėtųsi, bet “aš per senas”, arba nedrąsu leistis į didesnę kelionę, nes “čia reikia būti sportininku”. Toli gražu ne taip – numinti po 50 km per dieną, pasirodo, gali ne tik patyręs sportininkas. Praeitų dviračių žygių statistika byloja, kad keliautojų amžius gali būti netgi nuo 2 mėnesių (!) iki 70 metų … ir daugiau, tačiau didžioji dalis dviratininkų - jaunimas.

Be abejo, kai kur bus prastesni keliukai. Sustosite ir pavalgyti, pailsėti, pasižiūrėti kultūros ar gamtos įdomybių, ….juk atostogos, ir niekas skubėti neverčia. Žygis turi būti malonus.

Kada?

Žygio startas: Taline - liepos 14 d. (šeštadienį), Vilniuje - liepos 20 d. (penktadienį), Rygoje ir Klaipėdoje - liepos 21 (šeštadienį); o finišas - liepos 27 d. per Jūros šventę Klaipėdoje. Liepos 27–29 d. Pajūrio regioniniame parke įsikurs dviratininkų stovykla, Klaipėdoje ir šalia jos vyks Jūros šventei skirti renginiai, dviratininkų paradas miesto gatvėmis, lenktynės su vėju ir kitos atrakcijos.

Žygio organizatoriai pasirūpins

Bus numatyti ir parengti įdomiausi ir saugiausi žygio maršrutai per Baltijos šalis, pasirūpinta stovyklavietėmis prie ežerų ir upių (pagrindiniuose maršrutuose). Žygio pradžioje gausite šalies žemėlapius su dviračių trasomis, knygutes su reikalinga informacija. Nenorintys nakvoti palapinėse, knygutėje ras naudingos informacijos apie kaimo turizmo sodybas, viešbučius, o nenorintys gamintis maisto ant laužo –informaciją apie vietines kavines. Numatoma kultūrinė ir ekologinio švietimo programa (neišsigąskite, niekas nieko nešvitins, tik susitiksite su įdomiais žmonėmis).

Norite pasiimti gitarą?

Pirmyn - bus pasirūpinta ir gitaros, ir labai sunkių nešulių (geriau, kad tokių nebūtų), geriamo vandens, kuro turistinėms viryklėms  transportavimu.

Bijote, kad suges dviratis?

Padėsime suremontuoti arba surasti remonto dirbtuvę. Jos bus pažymėtos žygio informaciniame leidinyje.

Nori pradėti žygį iš kito miesto?

Į starto vietą Taline, Rygoje, Vilniuje ar Klaipėdoje galima keliauti savarankiškai dviračiais, maršrutiniais autobusais ar traukiniais, o galima ir kreiptis į žygio organizatorius ir pasinaudoti siūloma transportavimo paslauga. Pavyzdžiui, liepos 13 d. iš Klaipėdos per Kauną, Vilnių į Taliną išvyksta autobusas su priekaba dviračiams, o liepos 20 d. ir liepos 27-29 d. – iš Klaipėdos į Vilnių per Šiaulius, Panevėžį (kreiptis iš anksto į organizatorius dėl vietų rezervavimo ir apmokėjimo).

Ką pasiimti į žygį?
  • tvarkingą (su bagažine, stabdžiais, atšvaitais ir žibintais) dviratį !!!
  • turistinį inventorių (miegmaišį, paklotuką, palapinę, dujinę arba benzininę viryklę, birbynę);
  • asmens dokumentą (bet kokį, kuriame būtų nuotrauka ir asmens kodas; arba pasą), o jaunimui iki 18 m. dar būtina turėti tėvų raštišką leidimą dalyvauti žygyje su įgaliotais raštiškai (važiuojant į užsienį - notariškai) suaugusiais globėjais;
  • pinigų (dalyvio mokesčiui, atributikai, maistui, muziejams ir pramogoms), kt.

Pastaba: Visiems žygio dalyviams privaloma mokėti kelių eismo taisykles ir važiuojant jų laikytis. Vykstant į užsienį, privalomas kelionės draudimas.

Tad belieka tik pasirinkti maršrutą, užsiregistruoti ir sumokėti dalyvio mokestį – nuo 20 iki 90 Lt (nuolaidos sumokėjusiems iš anksto, šeimoms, studentams ir moksleiviams, Lietuvos dviratininkų bendrijos nariams, o pensininkams ir vaikams iki 10 m. - nemokamai), tepti ir balnoti dviračius kelionei!

Registracija vyksta Dviračių informacijos centre “dvirINFO” (Taikos pr. 42-3, Klaipėda), paštu arba internete, adresu www.dviratis.lt

Dėl papildomos informacijos kreiptis į Lietuvos dviratininkų bendriją:

tel. (26) 380714, mob.tel. (299) 56008, el. paštas: BaltiCCycle@dviratis.lt

Projektą šiemet remia Europos Sąjungos Phare Mažųjų projektų fondas, Klaipėdos miesto savivaldybės Gamtosaugos fondas, o žygio mecenatas – mineralinis vanduo “Aquarel”. Jau tradicija tampa, kad dviračių žygius per Lietuva remia Šiaulių dviračių gamykla “Baltik vairas” – Panther dviračiai ir kelionių agentūra “Krantas Travel”.






Draugai:
catdays.net